Irklavimo bazė grįžta
Pagal kitą lryto straipsnį, irklavimo bazė grįžta į irkluotojų rankas. Tiesą pasakius, aš nebesuprantu prieš tai buvusio pranešimo prasmės…
Trakų irklavimo bazė uždaryta
Anot Lietuvos ryto straipsnio, nuo rytojaus bus uždaryta didžiausia ir geriausia Lietuvos irklavimo bazė. Policijos departamentui nusispjaut į perspektyvius Lietuvos sportininkus bei jau pradėjusią populiarinti Lietuvą sporto šaką. Į tokią naujieną pro pirštus žiūrėt būtų nusikaltimas!
Dabar ten įsteigs jaunųjų policininkų rengimo centrą. Ar tai tikrai naudinga, turint omeny, kiek žalos jie padaro? Ar policininkam tikrai reikia tokios vietos, kuri yra tiesiog tobula irklavimo bazei? Kodėl jie negalėjo pasirinkti kito objekto?
Kur dabar vyks žiemos varžybos? Kur dabar vyks svajonių treneruotės? Kur dabar vyks varžybos? Kaip jie tai galėjo?!?
Aš pykstu!
Update (laiškas nuo Boldriko):
Sveiki visi,
prasau sekti nuodora ir pakomentuoti straipsni, pageidautina irkluotoju naudai..
http://www.lrytas.lt/?data=20081016&id=akt16_a1081016&sk_id=99&view=2
p.s. gal kas turit kokiu realiu ideju ka daryti??
Regards,
Absurdu pasipiktines M.M.
Pyktis - gerai ar blogai?
Šis straipsnis buvo išsaugotas kaip juodraštis jau prieš metus.
Pyktis dažniausiai yra laikoma negatyvia emocija. Bet kodėl gi taip? Juk ji (kaip ir kiekviena kita emocija) yra natūrali, vadinasi, reikalinga. Tačiau dažniausiai žmonėms ji asocijuojasi su agresija ir destrukcija. Matyt tai yra dažniausias pykčio išliejimo būdas šiandieninėje mūsų visuomenėje.
Šiandien buvo viena iš tų dienų, kai aš pykau ant viso pasaulio, nes man tiesiog nesisekė - aš kažko nežinojau, nepadariau, nesugebėjau ir pan. Regis, galėjau pritrėkšti bet kokį vabalą, pasitaikiusį mano pakelėje. Žinoma, visų savo šitų bėdų kaltininkas esu aš pats, bet juk taip nesinori tai pripažinti. Visa šitą dozę išliejau nežinia kur, pasitelkdamas treneruoklių ir svarmenų pagalba pagalba. Šiuo atveju pyktis buvo mano ištvermės šaltinis. Aš vis kilojau, stumdžiau tuos svarmenis pirmyn ir atgal, kol galų gale visai netekau jėgų. Vėliau, nuplovęs prakaitą po pusiau šaltu dušu (karštas vanduo jau buvo beveik pasibaigęs), aš pajutau neapsakomą palengvėjimą, tarsi skrisčiau padebesiais, nors kūnas buvo sunkus kaip akmuo ir manęs beveik visai neklausė.
Turbūt dabar turėčiau tvirtinti, kad pyktis yra nei blogai, nei gerai. Tai priklauso nuo to, kur jį nukreipi (o gal tiesiog sulaikai savy?). O kaip manote jūs?
Paul Gilbert
Pirmadienį buvo nepakartojamas Paul Gilbert koncertas Vilniuje. Erdvė koncertui buvo nedidelė ir pats koncertas nebuvo toks “monstriškas”, tačiau žiūrint iš žiūrovo pusės, tai buvo tik į naudą, nes buvo artimesnis ryšys su atlikėju! O atlikėjas tai tikrai fantastiškas. Labiausiai man patiko kaip PG su savo žaviąja žmonelė “solo’ino”. Went totaly out of my mind!
O štai ir nuotrauka… ;D
Meow…
Šiandien, eilinį kartą mano kojų padus skalavo mano audringosios jūros drumzlinas vanduo. Jau galvojau, kad nutemps mane ji (jūra) tolyn, kur nesimato nei krantų, nei laivų, ir aš vėl parašysiu čia ką nors gražaus arba baisiaus bei, kaip jau dažniausiai būna, - beprasmiško. Tačiau tada gitara pati įsprūdo į manąsias rankas ir, deja, (muzika - ji visagalė) viskas tiesiog išgaravo it dūmas švelniom kaip cukraus vata natom. Pasiliko tik šis, baisus, bet prasmingas, filmukas:
