inicio mail me! sindicaci;ón

Norų aibė…

Aš: …išmokt valdyt jaudulį, pasivažinėti traukiniais, o ypač po Europą, perskaityt gerų knygų, pajust laisvės kvapą ir begalinio troškimo potvynį, pamatyt Maskvą, išmokt rusų kalbą, išmokt šokt, dainuot, grot, pajust tai, ko dar nepajutau, spjaut į rūpesčius, įgyt pasitikėjimo savim (o ne vaidint pasitikintį), išmokt žaist futbolą, pamatyt tikrą grožį, neišdarkytą ir nepagražintą, noriu siekti ir pasiekti, noriu padaryt kitam kažką gero, paragaut skaniausio šokolado, bet…
…pirmiausia noriu išlaikyt mataną… Ir **** iš PIRMO KARTO!

(Iš: http://skd.skods.org/blog/2008/06/noriu/)

Na, ką gi. Mataną aš išlaikiau. Ir iš pirmo karto. Ir dar gavau kosminio dydžio pažymį. Ir kas iš to? Norų aibė nesumažėjo nė per pus… :( Ji tik dar labiau pagausėjo. Ar aš visada liksiu toks? Su plačia norų aibe ir mažai patyręs laimės ją sumažint?

Jeigu kada programuosiu savo namų puslapį, ten tikrai bus “Wishlist”. Reik gi kažkaip organizuoti savo mintis, kad jos būtų lengviau pasiekiamos. O tuo pačiu galbūt ir lengviau įgyvendinamos… :)

Igoris pasakė,

August 18, 2008 @ 12:24

Norai verčia tave gyventi, nėra norų, nėra gyvenimo kuriuo galime džiaugtis siekiant to noro, džiaugsmas, liūdesys ir visokie kitokie jausmai vien tik dėl tų norų. Jei netūrėčiau norų, matyt, sėdėčiau kokiam darbe nežinodamas ko noriu nusipirkti už tuos pinigus kuriuos gausiu, nežinočiau savo vertybių, and so on and on …

Žygimantas pasakė,

August 18, 2008 @ 23:32

Jau visai buvai tai pamiršęs… :)

Valiukas pasakė,

September 2, 2008 @ 23:23

Ko nerašai?

Linkėjimai Gražinai ir likusiems ex-kolegoms :)

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Komentuoti