Atėjo pavasaris. Artėja vasara. Šviesiausias dangaus šviesulys vis intensyviau bando pasirodyti. Žvilgsnis į gatvę. Merginos vis daugiau niūrių, žiemai skirtų drabužių slepia giliausiam spintos kamputyje. Akiniai. Turbūt madas diktuoja dabar kažkoks narcistiškas “infantilas”, kupinas nostalgijos prisiminimams. Ar tik man vienam jie primena prieš keletą metų pleže pilvus išvertusias senutes? Mergyt, neslėpk savo akių nuo manęs. Nusišypsok! Leisk pajusti kaip tavo kerintis žvilgsnis perskrodžia manąją krūtinę ir užvaldo … Aš ir dar kartelį noriu pasijusti berniuku kaip daržely…!

Akiniai jau nebe akiniai - tai kaukė.