inicio mail me! sindicaci;ón

Palik mane vieną…

March 27, 2008 at 23:54 · Filed under Mintys

Kas galėtų pasakyt, kad aš protingas? Net jei kas ir išdrįstų man pamėginti tai įrodyti, galėčiau drąsiai atrėžti, kad erudicija - tai ne protingumas. Nors, ką aš čia kalbu, man dar iki erudicijos (oho!) 100 metų… Išmintis. Apie tai ir kalbėt neverta - nerasta!

Na, gerai. Gal nuo pradžių? Vaikštau vienas kaip katinas, su manimi visad palydovė - muzika. Ir? Sukasi minčių verpetas, ne, - visas viesulas. O aš jo centre, stebiu jį ir… Grožiuosi? Ne! Stiklinėmis akimis lyg ledinį šaltinio vandenį sugeriu vaizdą ir vis klausiu savęs: kodėl aš negaliu mąstyti kitaip? Kodėl gailiuosi to, ką padariau, bet nesistengiu rasti tikrųjų “nusikaltimo” priežasčių, kuriomis galėčiau atsikratyti? Užtenka meluoti: kodėl aš gailiuosi to, ko nepadariau?

Gal pažvelkime kritiškai? Vaikinas - aukštas, iš pažiūros pasitikintis savimi, gal net ir išvaizdus? Šaunu, pažvelkime giliau… Nerandame nieko. Kodėl? O ko reikia ieškoti stepėse? Varnų liekanų? Pirmyn, gal ir rasit keletą. Rankos visąlaik kišenėse, sakot įprotis? Ne, ten ieškau aš žodžio, kurį reiktų paleisti skristi. Ir ką aš galiu tau pasakyti? Labas? Gerai, labas. Kas dar? (Gal tegu tas vaikinas dar pastovi kamputyje…)

Neturiu aš daug draugų. Vieną, gal du, iš bėdos ir tris. Aš nekalbu apie “draugus”, aš kalbu apie tuos, kuriais aš išties pasitikiu. Neturiu aš kam išsipasakot - aš net sau negaliu būti iki galo atviras. O kartais to taip trūksta. Aš jau žemai puoliau. Bet ar man verta gailėtis? Ar verta žvalgytis atgal? Nemanau. Aš negaliu kilti, kol nenupulsiu labai žemai. Man reikia dabar pasiekti dugną, nuo kurio galėčiau atsispirti ir judėti tolyn. Prašau, nestabdykit manęs: arba pakylėkit ligi dangaus, arba paleiskit kristi žemėn. Pasisveikinkit iš mandagumo, bet… Aš Jums leisiu žinoti, ar noriu su Jumis kalbėtis. Man nebereikia emocijų, aš jų jau visą savo daržinę pripildžiau - nebetelpa. Palikit mane vieną, nestabdykit manęs, leiskit krist.

Man labai sunku įgyvedint savo planą. Vien dėl antrosios dalies. Aš negebu vaidinti neįsijausdamas į vaidmenį. Man nebereikia emocijų. Tegu dabartinės, viduje verpetu besisukančios, surūgsta, kad galėčiau jomis atsikratyti kaip sugižusio pieno. Palikit mane vieną, leiskit man kristi.

In search of the Holy Grail…

Julie pasakė,

March 28, 2008 @ 14:42

reikia nebijoti gyventi, jukdėti ne tik aukštyn arba žemyn, bet ir į priekį ar į šoną. o gal tiesiog akimirką sustoti ir apsidairyti. neskubėti, nemąstyti. gal ramiai papusryčiauti? (ne)vienam.

Vykintas pasakė,

March 28, 2008 @ 20:45

mūsų chemijos mokytojas licėjuje dažnai kartodavo tokį posakį: “jei tau atrodo, kad žemiau kristi jau nebegali, vis tiek kas nors pasibels iš apačios”. taip kad, neužsloopink be galo krisdamas žemyn.

tau nereikia vykdyti savo plano. jis yra skirtas išsiurbti iš stepių smėlį. pasverk, kiek tai realu.

ir tu niekur nekrenti. tu stovi vieton. pažvelk tiesai į akis. stovi vietoje. ir nelabai puikiai jautiesi, nesugebėdamas sava kryptim progresuoti :)

tau dabar reikia prozako. ir pasitikėjimo savomis jėgomis.

suprask, nėra kito kelio, kaip tik siekti tikslo. tu pagalvok, ar turi daug ką prarasti. manau, kad tai bus daug mažiau, nei tai, ką galėtum gauti. bet tikėk savo jėgomis. ir būk azartiškas. sirk azartu gyvenimui. pralošęs viską, susitaupyk ir kažkada suskambės sirena -”jackpot!”.

ar tu azartiškas, Žygi?

Vykintas pasakė,

March 28, 2008 @ 20:46

nesuprantu, kaip ten tas smailas atsirado. kažkoks pasąmonės nukrypimas. arba kažkas beldžiasi iš apačios ir jaukia mintis.

Žygimantas pasakė,

March 29, 2008 @ 10:27

Žinau, kas baisiausia, Vykintai? O tai, kad tu esi visiškai teisus… :/

“ar tu azartiškas, Žygi?”
Nežinau, greičiausiai, kad ne…

Igoris pasakė,

March 29, 2008 @ 12:15

Na aš čia nebandysiu kritikuoti, kad ir kaip norėčiau … Vienintelis dalykas kuris dažnai yra blogas (angl. evil) yra planas. Ne todėl, kad planavimas blogai, bet todėl kad jų neįgyvendiname. Manau, tu bandai bėgti dabar tikrai nuo savęs, bet to paprasčiausiai neišeis padaryti per artimiausius 5 metus (visgi mano patyrimas). Jeigu kalbėtume, apie tai ką sakai, kad nespėjai padaryti, tu teisus ir aš taip pagalvoju, bet žinai kodėl susilaikau ? Manau ir tu šitai girdėjęs: “…daug mažų dalykų sudaro vieną didelį…”. Ir tai nėra kažkokios sapalionės, mes pripažinkim, esame žmonės - studentai (labai nevykusiai sukryžminau), ir mums reikia VISKO tirkąja to žodžio prasme. Mes norime miegoti (ar tu sugebėtum nemiegoti bent 5 paras?), mes norime valgyti (ar tu sugebėtum išgyventi savaitę be maisto?), mes norime kurti (ar sugebėtum sėdėti bent 1-ą valandą nieko neveikdamas?), mes norime…

–Netęsiu savo minties, nes tai užimtų gal kokia amžinybe + dar prisiminčiau, kad kažko nepaminėjau.

Vienas dalykas, kuris MAN apie mano mąstyma, patinka tai yra tai, kad MAN patinka kaip aš mąstau. Yra vietų kur aš nesuprantu, taip sutinku, bet srautai daro kai ką kitą, mes juos tik interpretuojam, juos mes paverčiame būtimi, šiuo atveju tavo pasaulis tūrėtų būti panašus, tik reiktų savo pasamonę arba išmokti lavinti (psichologiniame lygmenyje), arba užsidaryti savyje (fiziniame lygmenyje). Manau, filosofas pasakytų, geriau lavinti savo protą, nors tuo pačiu pasakytų kad fizinis pasaulis ir neegzistuoja… Bet, žinau, kad tu surasi savo kelią, ne filosofinį gal, bet tikrai menamąjam laikui bėgant jį susirasi.

P.S. Perskaičiau tavo atsakyma, ar tu esi azartiškas, ir tai nėra tavo tikroji pusė, jei tu būtum ne azartiškas, šito straipsnio nebūtų. (Bent jau mano nuomonė)

Vykintas pasakė,

March 29, 2008 @ 12:33

tai Žygi. kaip tu manai, kodėl tave į pasaulį kažkoks sutverėjas/Dievas/gamta ar kokia jėga ten galbūt tu tiki tave paleido su keliomis monetomis kišenėje?

Žygimantas pasakė,

March 29, 2008 @ 23:53

Iš komentarų gaunasi didesnis straipsnis nei iš pačio straipsnio. :)

Planas, planelis… Taip, man nepavyks niekada jo įgyvendinti, kaip Vykintas minėjo, vis kas nors pasibels iš apačios. Pažaisiu pagal tą planą kažkurį laiką, kol nepasakysiu sau (ar kažkas kitas pasakys): “Užtenka!”. Tada tai laikysiu savo dugnu, atsikelsiu ir judėsiu toliau.

Kalbant apie mąstymo ypatumus, tai mano mąstymas yra tobulas todėl, kad jis yra netobulas ir jį galima tobulint. :)

Vykintai, net neįsivaizduoju. Yra aišku tik viena: kažkas turbūt norėjo, kad aš daryčiau (nors ir menkutę) įtaką kitiems.

Galiausiai, visada bus vienas atsakymas į visus egzistensiunius klausimus…

Vykintas pasakė,

March 30, 2008 @ 1:03

tai tas atsakymas dzin. nėr apie jį ko galvot. klausimas atsakytas į priekį. tai tegu lieka ramybėje :))

aišku, kad davė tam, jog galėtum investuoti. tai tu gal nenusipirksi iš karto visos žemės, bet bent pora kastuvų gali. o jau tada su tuo ka turi lipdyk savo imperiją.

žodžiu. čia sudėtingai parašiau. mintis tokia, kaip kad kašūba sekė, siek būti geresnis nei paskutinis, o ne būti geriausiu. palaipsniui pakilsi daug aukščiau negu ketinsi.

Žygimantas pasakė,

March 30, 2008 @ 7:52

Ai taip, man ta Kašubos mintis nepatiko… :)

Igoris pasakė,

March 30, 2008 @ 11:09

:) Jo ta Kašubos mintis man irgi patiko, ir ji realiai yra labai pritaikoma :)

Vykintas pasakė,

March 31, 2008 @ 0:39

Žygi, tai žinau, kad tau prigimtinai ji nepatinka. ji tokia ne maximalistiška ir panašiai. bet maximalistai šiais laikais labai galvas daužosi į kliūtis. tai todėl ji yra patogi. arba gali kitiap ją pasiversti. gali ją pavadinti laiptų principu. kai lipi po laiptą, o ne bandai iš pirmo aukšto užšokti ant septinto.

Kukiz pasakė,

April 8, 2008 @ 13:09

Žinai.. Pirma papasakosiu kaip pasijutau beskaitydamas šitą įrašą.. Pasileidau tą muzikėlę ir pradėjau skaityt. Gal skambės keistai, tačiau pasijutau lyg sėdėčiau kino salėje ir žiūrėčiau kažkokį Kino Pavasario filmą…

Perskaičiau antrą kartą. Sakyčiau daug kas labai pažįstamo. Ne kartą galvojau atsiskirti nuo kitų ir vienam būtų daug smagiau, bet negaliu. Na taip ir gyvenu.

Kiekvieną dieną tikiesi kažko, bet dažniausiai tik praleidęs progą supranti kad tai buvo kažkas… ir tu jo anksčiau nepastebėjai, arba nenorėjai pastebėt.. (truputuką nukrypau).

Turbūt paguodžiančio nelabai ką ir pasakiau, bet nemanau kad tai padėtų.

P.S Jei rasi dugną, parodyk ir man jį :/

Žygimantas pasakė,

April 8, 2008 @ 16:58

“…lyg sėdėčiau kino salėje ir žiūrėčiau kažkokį Kino Pavasario filmą…”
Na, čia ir palyginai. Jaučiuosi… Pakylėtai! :) Reikės ketv nueit pažiūrėt http://www.kinopavasaris.lt/filmas.php?id=1205680176 :)

Dugno nėra kaip ir gyvenimo prasmės. Kiekvienam jis savitas.

Nepatikėsi, bet šiandien tu man parodei paskutinį lopinėlį manojo dugno (tikiuosi) sukeldamas nostalgiją. Verčiu naują puslapį, rašau naujus tikslus, atrandu iš naujo pasaulio grožį. :)

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Komentuoti