Šiandien buvau gerb. D. Mockaus paskaitoje. Na, galėčiau sukritikuoti paskaitos pasisekimą, turbūt taip ir padarysiu.

Pirmiausia D. Mockus atėjo nepasiruošęs. Jis buvo prašęs prieš konferenciją atsiųsti klausimus ir į juos atsakinėjo. Kitaip tariant jokios konkrečios krypties, temos ar plano. Vėliau prasidėjo interaktyvus bendravimas klausimo-ataskymo forma, bet visa tai nusirito iki maždaug tokio lygio:
- Labas, aš turiu savo verslą - močiūtei manikiūrą darau vieną kartą į pusmetį! Man patinka Jūsų pavyzdys, kelių metų Jūs vedėt?
Atleiskit, ponai, bet vėliau ir juoktis iš tokių klausimų nusibodo. Likę klausimai buvo orientuoti vienodoje tematikoje, todėl visi atsakymai sukosi apie tą patį dalyką ir į paskaitos galą apėmė žiovulys, o tarp manęs ir kolegos užvirė karštos diskusijos apie “custom-made amplifier”.

Pristatinėtojas kažkodėl labai mėgo pasivaikščioti po auditoriją (iš vieno krašto į kitą), pasėdėti ant stalo. Nežinau, gal jis stengėsi daryti paskaitą kiek įmanoma neoficialesne, tačiau jam nelabai pavyko ir nemanau, kad reikėjo stengtis tai padaryti. Pasisėdėjimai ant stalo… Nežinau, manau, kad oratoriui išvis nedera atlikti tokių veiksmų ir nesvarbu, kad auditorija buvo pilna studentų ir bukų blondinių (nesupraskit neteisingai - aš nieko blogo prieš šviesią plaukų spalvą neturiu, o tokių plaukų savininkės yra labai žavios). Jei vienoje galdiatorių arenoje susikautų Darius Mockus ir Chris Nichol, tai aš ištiesčiau nykštį žemyn D. Mockui.

Paskaita nepateisino mano lūkesčių. Tikėjausi, kad pristatinėtojas pasidalins savo patirtimi, kas pradžioje, beje, buvo bandoma padaryti, bet auditorija kalbą nukreipė (kaip jau minėjau) neaiškia kryptimi, kas priminė žurnalo “Panelė” straipsnius. Deja, pristatinėtojas nelabai stengėsi pakreipti paskaitą “tinkama” linkme. Na, bet tikiuosi, kad kiti žmonės, sėdėję aplink mane išėjo iš auditorijos patenkinti.