Šitą tekstą parašiau 12-oje klasėje. Nežinau kodėl, bet bloge jo neradau. Kadangi, mano nuomone, tekstas vertas dėmesio, jį įdėsiu dabar.

Gyvendamas žmogus patiria gausybę nesėkmių. Vieni žmonės reaguoja į tai impulsyviai, kiti pasyviai. Kodėl žmonės daro klaidas? Ar patirtos nesėkmės yra kelias į sėkmę? J. V. Gėtės „Fausto“ velnias Mefistofelis teigia, kad žmogus laiko save pasaulio viešpačiu ir todėl nuolat prisidaro bėdų („Pasaulio viešpats jaučiasi jisai, / O niekaip iš bėdų išbrist negali…“). Ir tai yra tiesa. Niekas nenori atsisakyti savo interesų – žmonės linkę jaustis viršesni už kitus. Todėl kyla konfliktai, ir tik tada, kada atsitinka kas nors blogai, susimąstome – kodėl elgėmės būtent taip. Deja, jau būna per vėlu ką nors taisyti. Bet ar verta?

Sėkmės reikia siekti. Deja, tai nėra taip jau paprasta, kaip gali pasirodyti. Kelias į sėkmę yra ilgas ir sudėtingas. Kiekvienas žingsnis reikalauja pastangų. Žengdamas šiuo keliu gali ir suklupti, tačiau reikia keltis ir žengti toliau. Svarbiausia – bandyti. Pasak Fiodoro Dostojevskio: „Žmogus gali klysti. Klaida nelaikoma apgaule… Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau idėja, kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis - pavyks kitas.“ Ne visada bandymai būna sėkmingi, tačiau kiekviena klaida suteikia patirties, mes sužinome, kad ėjome ne tuo keliu, todėl pasirinkę kitą galime bandyti dar kartą. Ir niekada nereikia abejoti. „Netikėdamas savimi, genijum nebūsi“ (Onorė de Balzakas). Abejonės tik trukdys siekti sėkmės.

Būna atvejų, kai ties kiekvienu žingsniu suklumpame, pastoviai patiriame nesėkmes ir atrodo, kad pasaulis slysta iš po kojų. Dažniausiai taip būna, nes pritrūksta patirties, žinių. Visada prieš žengiant žingsnį reikia įvertinti savo galimybes. “Nesėkmė – ne nusikaltimas; nusikaltimas yra kelti sau tikslus, neatitinkančius galimybių” (Dž. R. Lovelis). Jų neįvertinus beveik visada nepasiseka.  Tada pristingame motyvacijos bandyti vėl. O juk lengviausia save motyvuoti, kai turi konkretų ir aiškų bei nereikalaujantį per daug pastangų tikslą. Jei tikslas neturi šių savybių, vadinasi, jį reikia suskaidyti į mažesnes daleles.

Pasauliui “išslydus iš po kojų”, yra tik vienas patikimas vaistas - meilė. “Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą” (J. V. Gėtė). Kas gali būti stipriau už meilės jėgą? O jei meilės nėra? Ji visada yra, tiesiog mes jos kartais nepastebime. Kad ir kaip ten bebūtų, kaip teigė V. Hugo, „kiekvienas žmogus gali išgyventi pasaulio pabaigą. Tatai vadinama nusivylimu.“ Belieka nepasiduoti.

„Mokykitės ir skaitykite. Skaitykite vertingas knygas. Visa kita padarys gyvenimas“ (F. Dostojevskis). Žmonija nežino geresnės mokyklos nei gyvenimas. Stenkitės iš jo pasiimti viską, ką jis siūlo. Tada sėkmės skonį ragausite savaime.

Ech, kad ir aš būčiau toks protingas dėdė kaip Dostojevskis. Tekstas redaguotas – iškirpta daug lyrinių nukrypimų.