Šeštadienis…
Man šis žodis tapo stebuklingas… Šeštadienis - diena, kada galiu atsipalaiduoti, paskęsti savyje, pajusti malonią ramybę, pasijusti esąs pažįstamoje atmosferoje.
Šis šeštadienis kaip tik toks. Atsikėliu kaip ir kiekvieną šeštadienį (prieš 8h ryto), pasidabinu, pavalgau ir išlėkiu. Įsėdu į autobusą… Šios dienos tikslas - irklavimo bazė “Žalgiris”. Atsiverčiu knygą - Škėma… Gera knyga. Užplūsta mintys: kas yra gera knyga? Įdomi knyga? Ne… Įdomios knygos, bestselleriai, blockbusteriai, dažniausiai (gal visada?) nėra vertos dėmesio. Gera knyga - maloni knyga. Tai tarsi šviežias oro ir vandens gurkšnis smegenims… Taip, tai ir yra gera knyga… Škėma sukūrė tam tikrą mano nuotaiką… Prie ramybės prisidėjo malonumas… Pravažiavau savo stotelę… Ką gi - važiuoju iki stoties. Stoty persėdau į troleibusą - Škėma… Išlipu (šį kartą pavyko nepravažiuoti - teko užversti knygą vidury sakinio), žingsniuoju link bazės. Bazėje - Škema… Dar prieš tai pasisveikinau su draugais, trenere. Pajudam link Trakų. Laukia varžybos. Atvykstam į Trakus. 10:57. Pažiūriu į preleminarų startlist’ą. Startas 14:05. Smagu. Kas dabar? Škėma… Prasideda varžybos. Išstatyta 10 naujų Concept 2 treniruoklių. Viskas kompiuterizuota. Artėja mano eilė. Persirengiu. Reikia padaryt apšilimą. Pabėgioju ratais, atsisėdu ant apšilimui skirto “koncepto”. Pasivažinėju. Na, štai - mano “plaukimas”. Atsisėdu jau ant to naujojo koncepto, skirto varžyboms. Išbandau. Jaučiasi skirtumas. Na štai, artėja startas. Aš jau pasiruošęs. Ekrane: 5, 4, 3, 2, 1, ROW. Prasideda kančia. Išsiveržiu į priekį. Žinau - “mirsiu” (neteksiu visų jėgų). Bet visvien, smagu nors trumpam pabūti lyderiu. Lyderio pozicijų neužleidau visą kilometrą (iš dviejų). Tada “miriau”. Vidutinis laikas nuo 1:37 krito iki 1:45… Pabaigoje dar pabandžiau pakovot su skausmu ir jėgų stygium, bet tesugebėjau 1:40 pasiekt… Rezultatas: 6:39,6. Smagu. Degina kojas, rankas… Bet čia dar nieko… Baisiausia, kad negaliu atgaut kvapo - degina plaučius. Pasiėmu nemokamus saldainius (kuriuos dalina kiekvienam dalyviui), buteliuką vandens. Negaliu gert, bet reikia. Prisėdu, prigulu, tada pajuntu nežmonišką galvos skausmą. Atsistoju, nes nuo gulėjimo dar blogiau. Bandau vaikščiot, ieškau šviežio oro gurkšnio. Ir taip 15 min. Palengvėja, bet galvą skauda iki šiol. Bendroje įskaitoje savo amžiaus grupėje likau 9 iš 43. Neblogai. Grįžtu namo… Skęstu naujose mintyse… Tikiuosi pailsėti…
Skauda… Na, vakare dar apsilankiau pas gimines, o vėliau patraukiau namo… Ir vis dėlto… Skauda…. 
Kad ir kaip ten bebūtų, patekau į kitą turą. Su tuo ir sveikinu save… 
