Per pastarąsias dienas aš supratau, jog manyje visąlaik tūnojo vaikas. Linksma, ar ne? Ir jis paskutniu kažkodėl pabudo… Dar linksmiau? BET… Aš jau kelias savaites vaikščioju ant nevilties ribos… Ir net tas vaikas nesugeba patraukti teisinga linkme. Toks jausmas, lyg jis su manimi žaistų. Tai traukia mane iš duobės, tai vėl į ją stumia… kOdĖl???