Šį rytą mano mintis buvo užvaldžiusi viena merigna… 
Rytą jaučiausi maždaug taip:
- Žygi…
- Leisk dar pamiegoti… 
- Žygi, kelkis…
- Dar penkias minutes…
- Žygi, nagi!
- Gerai jau gerai…
Ir dar ji mane kamavo visą valandą, kol sukau c2… Įdomus jausmelis…
Šiandien, kaip daugleis tikriausiai pastebėjot, buvo labai graži diena. Lapai dar nenukritę, o žolelė jau pasidengė spindinčiu sidabru… Šios dienos rytas man priminė smagias praeities dieneles, kai galvoje dar švilpavo vėjai…
O žinote, vis dėlto aš esu laimingas, kad neįstojau į licėjų…
Sumąsčiau šiandien parašyti dar vieną post’ą. Kaip žinia, aš jau abiturientas, mėgaujuosi paskutiniaisias metais mokykloje.
Norėčiau pasidalinti savo paskutiniais patyrimais. Praeitą savaitę, pasidomėjau informatikos olimpiadininkų šeštadieninės mokyklos veikla. Mat aš buvau pateikęs prašymą priimti mane į aukščiausiąjį lygį. Jie man draugiškai parašė, jog aš esu įtrauktas sąraše, tik dėl tam tikrų kliūčių negavau laiško, kuris turėjo apie tai man pranešti… 
Buvau informuotas, jog jau praleidau du užsiėmimus ir esu kviečiamas sudalyvauti trečiojoje paskaitoje… Na, tai mane sukrėtė, nes tikrai norėjau įstoti į tą mokyklėlę ir man šovė mintis, kad jeigu nebūčiau aš jiems parašęs laiško, aš išvis nebūčiau nieko žinojęs apie tos mokyklos veiklą. Kad ir kaip ten bebūtų, aš nuėjau šį šeštadienį į tą mokyklėlę. Tiesą pasakius pirmas įspūdis gan neblogas. Vienintelė problema, kad kai dėstė naują teoriją ir aiškino uždavinių sprendimų būdus, aš sėdėjau apšąlęs… Jaučiausi lyg būčiau istorikas ir sėdėčiau aukštosios matematikos III kurso paskaitoje… Taip dėstytojui ir paaiškinau: jei neatvyksiu kitą šeštadienį, tegu jis braukia mane iš sąrašu… Taigi, ši savaitė bus apmąstymų savaitė…
Tai tiek žinių šiandien… (o gal šiais metais?)
Žygimantas Bruzgys
